← Grižti į Straipsniai

Tėvų valdžios apribojimas

LR civilinio kodekso 3.180 str. reglamentuoja tėvų valdžios apribojimą (sąlygas, būdą, pasekmes). Vadovaujantis šiuo straipsniu tėvų valdžia gali būti ribojama šiais atvejais:

  1. kai tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams;
  2. piktnaudžiauja tėvų valdžia
  3. žiauriai elgiasi su vaiku;
  4. daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu;
  5. nesirūpina vaikais.

Tam, kad būtų taikomas CK 3.180 str. pakankama nustatyti, bent vieną iš aukščiau minėtų sąlygų, pavyzdžiui, kad tėvai ar vienas iš tėvų nesirūpina savo vaikais. Kaip nesirūpinimas vaikais yra laikytinas ir išlaikymo vaikams nemokėjimas. Kadangi LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Todėl tais atvejais kai tėvas/motina neišlaiko savo vaikų, neatlieka konstitucinės pareigos, jiems gali būti taikomas tėvų valdžios apribojimas.

Tačiau norint apriboti tėvų valdžią būtina nustatyti, jog toks nesirūpinimas yra dėl tėvo/motinos kaltės. Kaltė yra būtina sąlyga, norint taikyti tėvų valdžios apribojimo institutą. Kadangi esant objektyvioms aplinkybėms dėl kurių tėvai negali išlaikyti savo vaikų turi būti taikomas kitas vaiko interesus ginantis būdas – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai tėvas/motina neturi lėšų išlaikyti vaiką ir dėl to jo neišlaiko, negalės būti taikomas 3.180 straipsnis. Jeigu ieškinys dėl tėvystės apribojimo yra pareikštas abiem tėvams, tai, sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus, t.y. kaltę, šie veiksmai vertintini CK 3.155 straipsnio turinio aspektu.

Svarbu pažymėti, jog tėvų valdžios apribojimą gali nustatyti tik teismas, todėl norint apriboti vieno iš tėvų ar abiejų tėvų valdžią reikia kreiptis su ieškiniu į teismą. Tokį ieškinį gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras, vaiko globėjas. Tėvų valdžios apribojimo institutas yra taikomas siekiant apsaugoti vaiko interesus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas yra geriausia vaikui, nustato apribojimo būdą, t.y. laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Apribojus tėvų valdžią kyla atitinkamos pasekmės. Tėvų valdžios apribojimo laikui yra sustabdomos tėvų asmeninės ir turtinės teisės savo vaikams, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatyme. Pagrindinis padarinių, priklausomai nuo ribojimo būdo nustatymo, skirtumas yra tai, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaikas gali būti įvaikintas be tėvų sutikimo. Svarbu pažymėti, jog nors yra sustabdomos tėvų turtinės ir asmeninės teisės, visgi jiems išlieka tam tikros įstatymų nustatytos pereigos, pvz., pareiga išlaikyti vaikus. Todėl nepaisant to, jog tėvų valdžia yra apribota, jie vis vien privalo mokėti savo vaikams išlaikymą. Teismas atsižvelgęs į vaiko interesus, gali palikti tėvams, kuriems apribota valdžia, teisę matytis su vaiku.

Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.

Publikuojami straipsniai yra tik advokatų kontoros nuomonė, dėl individualios situacijos įvertinimo reikia išanalizuotis visas įvykio aplinkybes ir tuo tikslu būtina kreiptis teisinės konsultacijos.

Kopijuojant ar publikuojant pateiktus straipsnius, privaloma nurodyti jų šaltinį.

← Grižti į Straipsniai